kūlė

1 kūlė̃ sf. (4) K, KI399, NdŽ, kū̃lė (2) DŽ; SD153, R, MŽ135, N 1. javų kūlimas; kūlimo metas: Kū̃lei reikia talkininkų pasiieškoti Vkš. Jau žmonys javus suvežė, prasidės kū̃lė KlvrŽ. Kūlės metu neatsitraukdavo jis nuo arpo, aruoduose grūdus sužymėdavo tam tikrais ženklais A.Vien. Buvo ruduo, pati kūlė Vaižg. Žmonės, neveikdamys šaltose trobose gyventi, netekę medžių, pradėjo kasti pelkėse velėnas šilumai ir kūlei M.Valanč. Kūlei aviną pjovė ir alaus darė Ds. Žmonių pas tamstą kaip par kū̃lę Krš. Greiti jie žmonys: vakar tik suvežė javus, o šiandien jau kūlė̃ Rt. Jau kūlė̃ užsibaigė Vl. Ka neužsitęstų į šalčius ta kū̃lė KlvrŽ. Ilga šįmet kūlė̃, javai labai užderėjo Kv. Kū̃lė – visų bjauriausis darbas šeimynai J. Ir duonos iki naujos kūlės užteksią J.Avyž. Pirmosios kūlės duona sp. Kulia kulia, ir kūlė̃ velkas Jd. Šiandien pabaigė kūlę Km. Šiais metais pas mumis ilgai truko kū̃lė Brs. Rytais anksti girdėt mašinos staugiant – kū̃lės prasidėjo Mrj. Kūlė ateina, o lašinių nėra talkininkams Krp. | prk.: Kaip svočiutė priėjo, visa kūlė (kūlimo talkininkai) išėjo JV707. ^ Laukia kap veršis kūlė̃s (labai laukia) Tvr. Laukia ir laukia kap kiaulė kūlė̃s Ml. 2. kuliamieji javai; tam tikras kuliamų javų kiekis, vienas pirties uždžiovimas: Jau kūlė iškulta ir mynė išminta Žem. Ar kūlę kūlė, ar mynę mynė, ar molę malė – visa Napalys dirbo Vaižg. Kū̃lę jau iškūlė K.Būg. Ar daug da kūlė̃s turit? Kp. Ar daug kūlė̃s beturiat? Slnt. Turiu kūlės Rod. Kūlė mano nekulta Upt. O, da kūlė̃s daug turim! Plv. Iškuls pardien, ne Dievas žino kiek ten kū̃lės Ds. Aš jo visą kū̃lę iškūliau Lnkv. Didelę kū̃lę šįmet turėjau – rugių daug buvo Lkv. Pusę kūlė̃s jau iškūlėm Pg. Šįmet mūsų labai daug kū̃lės Trg. Kada tiek kūlė̃s reik iškulti! Ll. Šiais metais tiek kūlė̃s, kad kokias dvi savaites birbinsi Srv. Visas kūlès reikėjo savim iškulti Ub. Vieną kū̃lę jau iškūlėm Als. 3. mušimas: Tokios kūlės aš da nebuvau matęs Krtv.